- šovėjas
- šovė́jas, šovė́ja dkt. Šovė́jas tikrai̇̃ iš kitur̃ neatė̃jo.
.
šovėjas
Look at other dictionaries:
šovėjas — šovėjas, a smob. (1) Š, NdŽ, à (3) Š, šovė̃jas, à (4) KŽ 1. M, L631, Rtr, NdŽ, KŽ kas leidžia kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo, šaudo, šauna. 2. NdŽ kas leidžia kulką, sviedinį, strėlę, norėdamas nukauti, nužudyti: Šaudė tada šovėjai … Dictionary of the Lithuanian Language
atšovėjas — atšovėjas, a smob. (1) BŽ62 kas griežtai atsisako, atšauna, atkerta. šovėjas; atšovėjas; nušovėjas; pašovėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
nušovėjas — nušovėjas, a smob. (1) 1. kas nušovė, nukovė: Vilkų nušovėjams išmokėtos piniginės premijos sp. 2. prk. kas nustumia, atitolina: (Žmonių ligų) nušovėjas (nustūmėjas) K.Būg. šovėjas; atšovėjas; nušovėjas; pašovėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
pašovėjas — pašovėjas, a smob. (1) NdŽ kas pašovė. šovėjas; atšovėjas; nušovėjas; pašovėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
šavėjas — šavėjas, à smob. (3) Vkš šovėjas: Tam šavėjuo dvyleka metų užkrovė, supūs kalėjime DūnŽ. Ir gyveno girioj, ir tapo kilpinio šavėju Ch1Moz21,20 … Dictionary of the Lithuanian Language
šovikas — šovìkas, ė smob. (2) Š, NdŽ žr. šovėjas: 1. Tu prastas šovìkas – nepataikai Jrb. Šaudyklė kartais gal į patį net šoviką atsikreipti V.Kudir. Geriausias šovikas LL71. 2. Vilkas prakūrė pro šovìką Zp. Sulaikė šovìką [, nušovusį žmogų] Ėr. 3. DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
